Probleminis mokymasis

Kas yra probleminis mokymasis?

Probleminis mokymas, arba tiesiog PM, yra viena labiausiai pasaulyje paplitusių mokymo(si) sistemų. Visas mokymosi procesas vyksta labai panašiai į tą, kurį matome žiūrėdami “Daktaro Hauso” serijas. Ne informacija ateina pas studentą, o studentas turi ateiti ir susirasti informaciją – paskaitose yra pateikiami reikiamų žinių pagrindai, bet pilnam informacijos įsisavinimui reikalingas papildomas savarankiškas mokymasis.

PM metodas LSMU yra taikomas Medicinos fakultete nuo II kurso. Studentai kiekvieną savaitę turi tutorinius užsiėmimus, kurių metu stengiasi išgvildenti problemą – mažos apimties ligos atvejį. Gauname ligonio nusiskundimų sąrašą, atliktų tyrimų rezultatus, sakome hipotezes. Per savaitę, iki kito tutorinio užsiėmimo, studijuojama savarankiškai iš visos įmanomos literatūros ir bandoma išsiaiškinti ligą – ne tik jos pavadinimą (tai sudaro tik mažą mažą dalelę viso darbo), bet taip pat ir ligos išsivystymo mechanizmą, simptomus, kuriuos stengiamasi susieti su turimo ligonio simptomais, pateikti gydymo siūlymų. Mokymosi centre atsiduria ne dėstytojas, žodis į žodį pateikdamas reikalingą informaciją, o studentas.

PM mūsų universitete įdiegtas 2006m., principą (yra keletas skirtingų PM atmainų) imant iš Šveicarijos Ženevos universiteto.

Kaip sakoma – geriau vieną kartą pamatyti, nei šimtąkart išgirsti. PM, kaip ir kiekvienas dalykas, turi tiek teigiamų, tiek neigiamų pusių. Metodas geras tuo, kad be galo stipriai ugdomas studentų savarankiškumas – juk ir dirbdamas gydytoju labai retai kada sutiksi pacientą, kurio diagnozė būtų 100% aiški. Taip ir PM – tu turi pats kelti klausimus, sisteminti iš įvairių šaltinių surinktą informaciją, mokėti atsirinkti tai, kas svarbu, ir tai, kas nėra aktualu. Tuo pačiu, iš karto supranti, kaip teorinės žinios svarbios praktikai.